Tarpduryje sutinkame smulkutę moterį. Veide – gerumo raukšlės, akyse – nueito kelio gražūs prisiminimai, apie kuriuos norisi ir norsi kalbėti. Ant sofos sėdi ir daugiau klausosi, nei kalba, jos Juozas, kuriam patogiai atsisėsti jau tenka padėti Joanai.